Valstybės įmonė „Oro navigacija“ teikia oro eismo, navigacijos informacijos, ryšių ir meteorologijos paslaugas oro transporto infrastruktūros įmonių, aviakompanijų lėktuvams, šalies oro erdvėje skrendantiems tranzitu arba nusileidžiantiems bei kylantiems iš Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostų. Įmonė koordinuoja orlaivių paieškos ir gelbėjimo darbus. VĮ „Oro navigacija“ generalinis direktorius Algimantas Raščius teigia, kad Lietuva yra pirmoji NATO šalis, kurioje kariniame aerodrome skrydžių valdymo paslaugas teikia civiliai skrydžių vadovai.

Irena Dirgėlienė

Lėktuvų pilotai jaučiasi saugiai, žinodami, kad nuo pat lėktuvo pakilimo iki nusileidimo juos prie monitorių stebi ir nenutrūkstamą radijo ryšį palaiko skrydžių vadovai. Lietuvos skrydžių informacijos rajonas (FIR) – tai oro erdvė, tvyranti virš šalies sausumos ir dalies Baltijos jūros (76 126 kv. kilometrai). Ją kerta 40 tranzitinių maršrutų, kurių bendras ilgis apie 10 tūkst. km. Vienu metu Lietuvos oro erdvėje skrenda apie 30 orlaivių.

Šis procesas niekada nenutrūksta, o jį kontroliuoja ir valdo Vilniaus regiono bei aerodromo skrydžių valdymo centrų specialistai. Valstybės įmonėje ir jos skrydžių valdymo centruose Vilniuje, Kaune, Palangoje ir Šiauliuose dirba virš trijų šimtų žmonių. Tarp jų 92 aukščiausio lygio skrydžių vadovai. Skrydžiams vadovauja 17 moterų ir merginų. Neseniai Europos Sąjungos valdymo centruose buvo atliktas tyrimas. Remiantis jo duomenimis, daroma išvada, kad santykinai Lietuvoje dirba didžiausias skaičius moteriškosios lyties atstovių.

Orlaivių skaičius, kuriems skrydžių vadovai per metus suteikia oro eismo paslaugas, viršija 200 tūkst. Regiono centre veikia moderni, šiuolaikišką skrydžių valdymo filosofiją atitinkanti, sistema EUROCAT X.

Įmonės veiklą reglamentuoja tarptautiniai oro transporto standartai, Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos (ICAO) ir ES teisės aktai, Europos saugios oro navigacijos organizacijos (Eurokontrolė) dokumentai ir Lietuvos Respublikos aviacijos įstatymas.
„Gyvename įdomiu laikotarpiu. Mūsų veiklą reglamentuoja 18 ES teisės aktų. Tikėtina, kad nė vienos kitos šalies įmonės veiklos nereglamentuoja tiek įstatymų. Esant tokiam griežtam reglamentavimui, nori nenori kyla problemų“, – teigia Algimantas Raščius, įmonėje dirbantis daugiau nei 35 metus.

Pasak vadovo, skrydžių valdymo įranga – išskirtinė, unikali. Technologijos sparčiai žengia į priekį, tad skrydžių valdymo įrangą tenka keisti palyginti dažnai, kaip to reikalauja ES reglamentai. Šiuo metu gimsta projektai su naujais ES reikalavimais, todėl, norint juos įgyvendinti, reikia atnaujinti neseniai įsigytą įrangą. „Daug techninių projektų buvo įgyvendinta, vadovaujantis senesniais reglamentais, tad pasirinkdavome įrangą, atitinkančią mūsų poreikius, o dabar to daryti nebegalime, privalome derinti su kolegomis iš ES valstybių, ypač iš Lenkijos, su kuria Lietuva kuria Funkcinį oro erdvės bloką“, – sako Algimantas Raščius.

Kitas iššūkis – įmonės biudžetas turi būti sudarytas penkeriems ateinantiems metams ir jo negalima keisti. Daugelis finansininkų tvirtina, kad tai – neįmanoma, tačiau „Oro navigacijos“ vadovas teigia, kad jo vadovaujamai įmonei pavyksta tai padaryti.

Valstybės įmonė privalo mažinti sąnaudas. Tai darant taip pat susiduriama su didžiulėmis problemomis. Reikia pripažinti, kad sunku išsaugoti darbuotojus, kai atlyginimai mažesni, nei tokių pat šios srities specialistų kitose ES valstybėse. „Oro navigacijai“ reikalingi išskirtiniai specialistai. Kartais visoje šalyje vienokias ar kitokias kompetencijas apskritai turi tik vienas žmogus.

Pasak Algimanto Raščiaus, šiuo metu rengiamas 2015–2019 m. verslo planas, pagrįstas svariais reikalavimais ir iššūkiais. Su Lenkijos oro erdvės agentūra pasirašyta Baltijos funkcinio oro erdvės paslaugų teikimo bendradarbiavimo sutartis. Abiejų šalių įrangos turės „susikalbėti“ tarpusavyje, tad norint išvengti techninių problemų teks derintis. „2017 m. kolegos iš Lenkijos keis įrangą, o mes, vadovaudamiesi Reglamentu, privalome įdiegti dar aukštesnius reikalavimus turinčią įrangą, kuri turi būti pritaikyta bendradarbiauti su Lenkijos atstovais“, – dalijasi mintimis Algimantas Raščius.

Siekdama užtikrinti saugius skrydžius ir teikti kokybiškas paslaugas, įmonė įgyvendina Europos programą ir tęstinius projektus: modernizuoja skrydžių valdymo centrų įrangą, navigacijos, ryšio, stebėjimo priemones, atnaujina infrastruktūrą, diegia automatinio duomenų apsikeitimo su kaimyninių skrydžių valdymo centrais bei optimizuotos informacijos mainus.

Šiemet žadama sujungti radiolokacinius laukus. Juos sujungus, iš vienos Europos šalies skrydžių valdymo centro matytųsi situacija kitos šalies oro erdvėje. 2015 m. ruošiamasi dar vienai naujovei – visos skrydžių vadovų komandos ir jų teikiami duomenys bus perduodami skaitmeniniu vaizdu į pilotų monitorius. Iki šiol tai buvo daroma žodžiu.

2016 m. įmonė turi planų – ketinama įdiegti bendrą skrydžių valdymo įrangą. Pasak Algimanto Raščiaus, skrydžių valdymo centruose suvienodinus skrydžių valdymo įrangą, galima išvengti didelių išlaidų jai keisti ir remontuoti. Taip bus paprasčiau rengti specialistus, kurie į bendrovę ateina iš Vilniaus Gedimino technikos universiteto Antano Gustaičio aviacijos instituto.