Rimantas Šlajus

– Štai čia matom iešmą su hidrauline pavara. Lietuvai tai yra pakankamai naujos konstrukcijos pavyzdys, vieningo projekto – „Visas klotinas ir transportuotinas iešmas“ – sudedamoji dalis, – paaiškina Antanas Kovas, „Voestalpine VAE Legetecha“ generalinis direktorius.
Bet kur čia to projekto novatoriškumas, juk iešmai su hidrauline pavara jau, ko gero, ne vieneri metai naudojami geležinkeliuose?
– Pagaminus štai tokį iešmą, ant kurio bus sumontuotos visos reikalingos signalizacijos, valdymo elektroninės sistemos, specialia platforma tiksliai numatytu laiku jis bus nugabentas į jam skirtą vietą konkrečiame geležinkelio ruože. Kai tik bus paklotas, specialistai prijungs kelis laidus, ir iešmas visiškai taps paruoštas eismui, – „Legetechos“ vadovas atskleidžia projekto esminio efektyvumo priežastį. – Taip mes 2-4 kartais sutrumpinam iešmo įtaisymo kelyje trukmę, tuo pačiu sutaupom ir darbo dienų skaičių. Juk iki šiol kad atgabentas iešmas tiktų normaliam eismui, prireikdavo dar dviejų trijų dienų montavimui. Žinoma, būdavo įprasta, kad traukiniai ir per tokį ne galutinai paruoštą iešmą, apribojus greitį tinkamam saugumui išlaikyti, šiaip taip pravažiuodavo. Bet dabar per mūsų paruoštą iešmą traukiniai gali važiuoti iškart.
Antras dalykas. Kelyje žmonės turi derinti elektroninius įrenginius esant blogoms oro sąlygoms (o gero dirbant kelyje retai pasitaiko). Kiek dar būdavo prašvaistoma tuščiai laiko? Juk artėjant traukiniui, darbus reikia nutraukti ir laukti, kol pravažiuos tas traukinys. Dabar visus tuos montavimo, derinimo darbus atliekame gamykloje, kur sąlygos dirbti visai kitos, tuo pačiu ir kokybę paprasčiau išlaikyti. Ir dar viena smulkmena projekto naudai, kuri ir nėra jokia smulkmena:  patikimų specialistų skaičius ne didėja, ir ne didės. Ypač tų, kurie išmano elektroniką ir sutiktų dirbti lauko sąlygomis. Mes tiesiog perėmėme galvos skausmą iš „Lietuvos geležinkelių“, kurie tokių žmonių ne perdaug ir turi, o kuriuos ir turi, jų laukia pensija. Taip mes kuriame visas prielaidas, kad tokių darbuotojų apskritai nebereikėtų.
Šį rudenį „Legetecha” buvo sulaukusi garbingų svečių gausaus būrio – atvyko verslo partneriai, giminingų institucijų atstovai, net koncerno vadovai. Pirmą kartą Lietuvos geležinkelių istorijoje prieš svečių akis pro gamyklos vartus buvo išridentas naujagimis – visiškai surinktas ir kloti paruoštas iešmas. Tik tas naujagimis buvo vežamas keistai – ne paguldytas, kaip rodos derėtų, o tam tikru kampu įkypai pastatytas. Pasirodo, horizontaliai vežti negalima, nes toks sukomplektuotas iešmas jau paprasčiausiai nebetelpa kelyje dėl šalia geležinkelio stovinčių šviesoforų ir kitų įrenginių. Pervežamų krovinių gabaritai yra griežtai reglamentuoti, geležinkeliais galima gabenti tik 3,20 cm pločio daiktus. Tuo tarpu ant iešmo montuojamos techninės elektroninės sistemos iešmo plotį gali padidinti net iki penkių metrų.
– Štai šitą gaminį, kurio vien pabėgių ilgis matyt bus maždaug apie 4,80 cm., su paprasta platforma nėra jokių galimybių pervežti, – rodo Antanas Kovas į ramiai dar besnūduriuojantį iešmą.
Taigi, kartu su „Vilniaus lokomotyvų depu“ „Legetecha” ir perkonstravo pritaikytą pervežti stambių gabaritų daiktams platformą į specialią, taip ant pečių užsiversdama papildomą atsakomybės naštą garantuojant, kad iešmas, sakysim, nenusmuks bevežant, kad kuri detalė neišlįs už leistinos normos.
– Šiemet jau esame pardavę apie 60 tokių mandrų, kaip mes juos vadinam iešmų. Kam? – perklausia direktorius. – Galutinis vartotojas yra  „Lietuvos geležinkeliai“, o iš mūsų iešmus perka statybinės bendrovės – „Panevėžio keliai“, „Kauno tiltai“, „Eurovija“.
O svetur, bent jau į kaimynines valstybes, išvežti neišeina, neapsimoka, matyt?
– Apsimokėtų. Ir planai tokie yra, ir vadovybė kelia konkrečius uždavinius dėl eksporto, – nuneigia „Legetechos” vadovas tokias abejones. – Bet čia yra ne techninis, o organizacinis klausimas. Juk reikia, kad ir antra pusė norėtų tokių iešmų. Mums yra labai pasisekę, kad „Lietuvos geležinkelių” vadai nori pažangos. Tuo tarpu Rusijoje, Baltarusijoje ar Lenkijoje – visiškas techninis ekonominis atsilikimas.  Jau kokį penkiasdešimt metų viskas tas pats – surinkimas, derinimas ir panašūs darbai atliekami šalia geležinkelio. Taip dirbant iš esmės nereikalingus darbus lyg ir mažinama bedarbystė, išlaikomos ištisos meistrų komandos. Bet iš tikrųjų tai tėra ekonominė saviapgaulė. Manęs klausia, kiek jūs investuodami darbo vietų sukuriat? Priešingai, sakau, atleidom. Investuojama juk tam, kad žmonių skaičius mažėtų. Atsisveikindami su litu, šiemet pasiekėme 50 mil. apyvartą. Ši investicija – 11 milijonų. Tai 20 proc. nuo metinės įmonės apyvartos, ir ji mums yra milžiniška.
– O koncerno vadovai šią investicinę idėją palaikė?
– Ne. Jie taip ir pasakė per mūsų naujojo gaminio pristatymą – netikėjom, nei kad taip greit statybas įveiksit, nei tas platformas Lietuvoje padarysit, nei jas sertifikuoti spėsit, – smarkokai nustebino savo atsakymu Antanas Kovas net mane, žinantį „Legetechos” vadovo nusiteikimą nepramintais ir netyrinėtais keliais patraukti.
Mums begrįžtant į gamyklos būstinę netikėtai matau, kad įmonės teritorija praturtėjusi dar keliais supergalingais lauko kranais.
– Taip, patvirtino Antanas Kovas, šitų dviejų kranų anksčiau čia nebuvo. O senąjį kraną nuo šitų bėgių nukėlėm ir apsukom, kad dabar aptarnautų ruožą, kur gali būti ant pabėgių montuojami iešmai. Iešmų surinkimo poreikis paaugo, tai pradėjom ieškoti išeičių, kaip pasidaryti papildomai darbo vietų. Kranai juk stovi, ir aikštelę štai prailginom apie šimtą metrų. Betoninę dangą tokią įrengėm, kad ir mūsų vaikaičiams, kaip sakoma, liks, – dėsto Antanas Kovas ir kviečia, – pasižiūrėkim iš arčiau – štai čia yra naujoji iešmų surinkimo darbo vieta lauko sąlygomis. Ir kai ant platformos užkeliami pabėgiai, iešmai, paimama ir užstumiama ant viršaus palapinė, kurią prilaiko tos kojytės ant bėgių. Taip žmonės jau dirba viduje apsaugoti bent nuo vėjo, nuo lietaus. O kai specialistai padaro surinkimo darbus, ją vėl nusistumia atgal (ji lengva, ir nors jos ilgis 25 metrai, bet du žmonės be vargo ją gali stumdyti); tai praplečia ir mūsų gamybines galimybes, padidina lankstumą. Nebereikia pabėgių iešmams vežioti į cechą (o pro vartus ne taip ir lengva tai padaryti) bei surinktą gaminį ir vėl laukan išvežti.
– Bet anksčiau visus tuos darbus viduje, cechuose, padarydavot? – tikslinuosi, dar ne visiškai aprėpdamas esminį naujojo sumanymo racionalumą.
– Dabar, žiemą, palapinėje visai nedirbame – šalta, nepatogu, jau rudenį užbaigėm čia darbus; bet akivaizdžiai matome konkrečią papildomą galimybę padidinti mūsų produktyvumą 30-40 proc. Ir tai – už juokingai mažą sumą – mažiau negu už šimto tūkstančių litų investiciją. Savo laiku mes galėjome surinkti 150 iešmų per metus, dabar štai tokio sprendimo dėka – 250 vienetų. Man ir pačiam tai patinka – kai reikalas beveik nieko nekainuoja, o duoda didelį ekonominį efektą, – „Legetechos“ vadovas aiškiai nelinkęs sumenkinti šios pertvarkos rezultatų.
Tačiau „Legetechoje” tokių išraiškingų gamybinių investicinių sumanymų galima surasti vos ne kiekviename žingsnyje. Suvirinimo ceche pasiteirauju apie roboto kainą.
– Keletas šimtų tūkstančių. Bet ar tai pinigai? Inžinieriniai, pritaikomieji sprendiniai – jie sudaro tikrąją vertę ir kainą. Mano asmeninis dalyvavimas kuriant šitą sistemą gali būti įvertintas brangiau, negu pats robotas, – tiesiai dėsto Antanas Kovas, turintis inžinieriaus konstruktoriaus patirtį. – Svarbiausia, kad paprastas darbininkas, pasirinkęs atitinkamą programą ir nuspaudęs kelis mygtukus, roboto pagalba nepriekaištingai gali gaminti padėklių detales.
Tos padėklės yra, pasirodo, „Legetechos” pagrindinė specializacija; tarp visų koncerno įmonių čia jos yra daromos ir geriausiai, ir pigiausiai.
– Šitos važiuos į Ispaniją, Argentiną, – apžiūrinėjant ekologiška alyva spindinčias padėkles sandėlyje Antanas Kovas joms yra numatęs ilgą kelionę. – Paprastai tokie užsakymai iš tolimųjų kraštų būna kaip didelio projekto laimėto konkurso, kuriame dalyvauja stambios pasauliniu mastu įmonės su dešimtmečių patirtim ir galinga metine apyvarta, kaip mūsų koncernas, rezultatas. O jau koncerno viduje pagal specializaciją yra padalinami darbai. Taigi visos koncerno įmonės taip pat varžosi, kuri gaus konkretų užsakymą. Labai gaila, kalba direktorius, kad ir mums būna, jog aplenkia nemažai užsakymų. Tam yra ir objektyvių, ir subjektyvių priežasčių, kada nusprendžiama, jog kitiems reikia labiau užsidirbti. Taip ir „Legetechai” buvo krizės metais, kai iš kitų atėmė ir mums atidavė darbą, kas įmonei buvo didelė pagalba. Nors objektyviai vertinant mes tokiam sprendimui neturėjome jokio pranašumo.