Genovaitė Paulikaitė

Užsienio reikalų ministerijos Išorinių ekonominių santykių departamento direktorius Simonas Šatūnas, kalbėdamas apie spalio mėnesį vykusį ekonomikos srityje dirbančių Lietuvos diplomatų ir komercijos atašė ir VšĮ „Versli Lietuva“ atstovų metinį susitikimą, pabrėžė, kad ambasadų darbuotojai, bendraudami su šalies verslininkais geriau pajunta šalies poreikius ieškant naujų rinkų, pristatant geriausią šalies produkciją pasauliui, išgirsta verslininkams rūpimus klausimus, kurių sprendimui reikalingas ambasadų palaikymas.

Kontaktų mugės atveria naujas galimybes

– Viso pasaulio diplomatinės tarnybos skatina savo šalių verslą, eksportą, traukia investicijas į savo šalį, reklamuoja savo geriausius universitetus, savo atradimus, laboratorijas. Lietuva nėra išimtis. Pirmasis diplomatų susitikimas su verslo žmonėmis įvyko 2000 metais ir vyksta kas vieneri – dveji metai. Mūsų ambasados nėra didelės. Vienose yra žmogus, kuris gali skirti visą laiką ekonominiams klausimams, kitose – mažiau, nes tenka spręsti ir politinius, ir konsulinius klausimus, – diplomatų ir verslininkų susitikimų istoriją apžvelgia S.Šatūnas, pabrėždamas, kad dėmesys ekonominiams klausimams auga, ne Lietuvos įmonės tampa vis globalesnės. – Nemaža dalis mūsų šalies įmonių jau peraugo Lietuvos, Baltijos šalių, Europos Sąjungos rinkas ir dairosi toliau. Vis dažniau kompanijos domisi Pietų Korėja, Kinija, Artimuosius Rytus. Kai kurios įmonės šiose šalyse jau yra pradėjusios verslą. Padedant šalies verslui surasti naujas rinkas, labai svarbu, kad užsienyje dirbantys žmonės žinotų, ko labiausiai reikia, kokie klausimai šalies verslininkams rūpi.

S. Šatūnas pristatė spalio 18, 20-22 d. organizuotą  ekonomikos srityje dirbančių diplomatų, komercijos atašė ir VšĮ „Versli Lietuva“  atstovų metinį susitikimą, kuriame dalyvauti  taip pat buvo kviesti žemės ūkio bei transporto atašė, kuruojantys dvišalius santykius – t.y.  buvo konsoliduotos visos institucijos ir organizacijos, atsakingos už  ekonominių interesų užsienyje atstovavimą.

Renginyje dalyvavo 57 ekonomikos atstovai, dirbantys 37 šalyse. Įvairūs susitikimai vyko Vilniuje. Didelis dėmesys skirtas regionams – aplankyti  Marijampolė ir Šiauliai. Marijampolėje didžiausias dėmesys skirtas maisto ir žemės ūkio sektoriui, Šiauliuose – transporto ir logistikos sektoriams, Vilniuje – tekstilės ir lengvosios pramonės sektoriui. Per tris įvyko 920 individualių susitikimų su verslininkais.

Ekonomikos atstovams taip pat buvo pristatytos Lietuvos ekonomikos vystymosi tendencijos, ekonominės diplomatijos prioritetai ir Ekonominės diplomatijos tarybos veikla, laisvos ekonominės zonos, atviros prieigos centrai, tekstilės sektorius. Buvo diskutuota, kaip efektyvinti darbą eksporto ir turizmo plėtros, investicijų pritraukimo, inovacijų,  aukštojo mokslo tarptautiškumo srityse.

–Tokie verslo ir ambasadų darbuotojų susitikimai labai naudingi, nes galima gyvai aptarti rūpimus klausimus, – apie renginio svarbą mintimis dalijasi Lietuvos maisto eksportuotojų asociacijos direktorius Giedrius Bagušinskas, neslėpdamas, kad su daugelio ambasadų darbuotojais ne sykį yra tekę susirašinėti elektroniniais laiškais ar bendrauti telefonu. –Jei verslininkams tektų apvažiuoti tiek šalių, paskaičiuokite, kiek tai kainuoja. Tokie susitikimai turi būti rengiami ir rengiami reguliariai. Žinoma, norint iš tokių susitikimų turėti naudos, verslininkui reikia konkrečiai žinoti, ko jis nori. Kuo konkretesnis klausimas, tuo didesnė tikimybė, kad sulauksi pagalbos. Be abejo, ambasadų pagalba reikalinga ieškant ne tik tiesioginių kontaktų, bet ir plačiau sužinant apie tų šalių kultūrą, tradicijas, kas ne mažiau svarbu įeinant į mažiau pažįstamų šalių rinkas.

G. Bagušinskas pastebi, kad Lietuvos maisto eksportuotojų asociacijos nariai visada ieškojo alternatyvų Rusijos rinkai, ir siekė, kad eksportas kuo mažiau priklausytų nuo vienos šalies. Tad susitikimai pasitarnavo ir toliau ieškant naujų rinkų kitose šalyse, taip kompensuojant su Rusijos sprendimais susijusius praradimus.

Lietuvos eksportas ir importas mln.lt

(ES – Europos Sąjunga, NVS – Nepriklausomų valstybių sandrauga, ELPA – Europos laisvosios prekybos asociacija)

Šalis

2014 (sausis-rugsėjis)

2012

2004

Eksportas

Importas

Eksportas

Importas

Eksportas

Importas

Iš viso

61767,8

66572,5

79577,9

85902,2

25819,2

34383,6

ES

34201,0

42952,2

48037,5

49500,5

17269,9

21758,2

NVS

20027,6

18614,0

23603,3

30414,8

4216,7

9177,8

ELPA

1704,9

459,4

1771,5

666,5

1782,0

524,6

Kitos šalys

5834,3

4546,9

6165,5

5320,4

2550,6

2923,0

Kinijos rinka atranda lietuvišką produkciją

–Lietuvos verslininkų bendradarbiavimą su Kinija atspindi mūsų prekybos statistika. 2012 metais Lietuvos eksportas į Kiniją sudarė 0,3 proc., o 2013 m. – 0,4 proc. viso eksporto.2012 m.  Lietuvos įmonės į Kiniją eksportavo prekių daugiau kaip už 230 mln. Lt, tai buvo 15,7 proc. daugiau nei 2011 metais. Tai rodo, kad mūsų verslininkai atranda naujas nišas Kinijos rinkoje, – kalba komercijos atašė Kinijoje Danas Vaitkevičius. – Kol kas į šią rinką iš Lietuvos galima eksportuoti žuvies produktus, bet mėsos ir pieno produktų nėra, nes nėra baigtos sertifikatų pripažinimo derinimo procedūros. Maisto produktų nišoje apskritai lietuviai galėtų gerai pasirodyti. Tam reikia ieškoti partnerių. Geriausias paieškos būdas – lankymasis parodose, ryšių su pastoviais partneriais palaikymas. Jau šiuo metu Lietuvos įmonės eksportuoja mineralinį vandenį, sausus pusryčius ir užkandžius, alkoholinius gėrimus, alų.

Po kelerius metus trukusių derinimų, lapkričio pradžioje Lietuvos ir Kinijos Vuhano lazerių asociacijos pasirašė bendradarbiavimo sutartį. Taip pat pasirašyta sutartis ir su Nacionalinės lazerių pramonės strateginiu technologijų ir inovacijų aljansu. Tai teikia vilčių, kad aukščiausios kokybės lietuviški inovatyvūs produktai užims atitinkamą vietą Kinijos rinkoje.

Nors į Kinijoje esančią šalies ambasadą per metus kreipiasi daugiau nei šimtas skirtingų Lietuvos įmonių, ekonomikos srityje dirbančių diplomatų ir komercijos atašė metiniai susitikimai, per kuriuos tiesiogiai bendraujama su šalies verslininkais, D. Vaitkevičiaus nuomone, abipusiai naudingi ir reikalingi.

Kanada lietuviui verslininkui – per toli

Į klausimą, ar pakankamai išnaudojamos Lietuvos bendradarbiavimo su Kanada galimybės, Lietuvos ambasadorius Kanadoje Vytautas Žalys atsakė skaičiais. 2013 m. Lietuvos importas iš Kanados sudarė vos 0,06 proc. viso Lietuvos importo (45 vieta), o 2013 m. Lietuvos eksportas į Kanadą sudarė 0,23 proc. nuo viso Lietuvos eksporto (36 vieta). Ši statistika liudija, kad bent jau kol kas Lietuvos verslo interesas Kanadoje minimalus.

– Beje, mes neišsiskiriame, nes didžioji dalis nedidelių ES valstybių Kanadoje ekonomiškai nėra aktyvios. Išimtį sudaro tik Skandinavijos valstybės. Tas pats pasakytina ir apie Kanados verslą. Nepaisant nuoseklių Kanados užsienio prekybos diversifikacijos pastangų, didžioji šios šalies prekybos dalis (apie 70 proc.)  yra su JAV. Optimizmo neįkvepia ir šiuo metu stebimos tendencijos – nepaisant pamažu mažėjančios JAV dalies Kanados užsienio prekyboje, ES dalis ženkliai nedidėja, daugiau dėmesio skiriama Azijai, – Kanados rinkos ypatumus apžvelgia ambasadorius.– Natūraliai kyla klausimas, kodėl Lietuvos verslas, pvz., sėkmingai dirbantis JAV, neina ir į Kanadą? Atsakymas labai paprastas. Tai labai skirtingo dydžio rinkos, kuriose šiuo metu galioja labai skirtingos žaidimo taisyklės. Nėra jokia paslaptis, kad Kanados rinka gana uždara, protekcionistinė, saugoma aukštų muitų ir tarifų; atstumai dideli, dideli ir gabenimo kaštai, o gyventojų, t.y. vartotojų, tankumas nedidelis. Kai kam problemą sudaro ir būtinybė atsižvelgti į antros, prancūzų kalbos, interesus Kanadoje. Kita vertus, Kanados rinka yra tipiška Šiaurės Amerikos rinka – ji pasižymi didelę perkamąją galią turinčiais vartotojais,  kurie yra reiklūs, turintys pasirinkimą. Konkurencija tarp kompanijų, siekiančių čia parduoti savo produktus – didžiulė, reikia investuoti daug laiko ir pastangų siekiant patraukti savo pusėn vartotojus. Tačiau investicijos atsiperka, kadangi patekus ir įsitvirtinus Kanados rinkoje čia galima pasiekti gerų rezultatų.

Taigi ambasadoriaus nestebina, kad per dvejus jo darbo Kanadoje metus vos keletas verslininkų kreipėsi į ambasadą, prašydami padėti rasti kontaktų.

– Be to, didžioji dalis paklausimų nebuvo tiksliniai, orientuoti išimtinai į Kanados rinką. Tai daugiausiai kompanijos, kurios siekia bendrai išplėsti savo eksportą, tačiau nemato Kanados kaip tikslinės rinkos ir neskiria papildomų pastangų patekti būtent į ją. Mes siekiame suteikti joms informacinę paramą, tačiau neturint strategijos patekti į Kanados rinką labai sunku, o tam tikrais atvejais (pav.: pieno produktų atveju) beveik neįmanoma. Didelę įtaką ekonominiams ryšiams turi ir turės besikeičiantis Kanados dolerio kursas, – kalba Vytautas Žalys, prisimindamas, kaip prieš išvykdamas į Kanadą jis aplankė nemažai didžiųjų įmonių, bet nė viena jų nerodė didelio susidomėjimo. – Vienas stambus verslininkas atvirai pasakė: „Norint patekti į Kanados rinką reikalingos nemažos investicijos, o kam man ta dvikalbė, Lenkijos dydžio rinka  su didžiuliais apribojimais ir baisiais atstumais, kai šalia turim Rusiją, Lenkiją ir visą Europos Sąjungą“. Kai dėl Rusijos, tai manyčiau, tie, kurie visus kiaušinius sudėjo į vieną krepšelį (o tokių Lietuvoje buvo nemažai), padarė rimtą klaidą, ir dabar turi progos pagalvoti apie savo verslo vystymo strategiją. Kiek metų galima vėl ir vėl lipti ant to paties grėblio?

Ambasadorius pastebi, kad Šiaurės Amerikoje vyrauja individualistinis požiūris, siekiant išvengti valstybės institucijų dalyvavimo ekonominiuose sandėriuose, ypač smulkiuose. Todėl ambasada gali daugiau nuveikti didesniuose verslo projektuose, ypatingai nukreiptuose į viešąjį sektorių, viešuosius pirkimus.

– Tačiau per artimiausius kelerius metus situacija turėtų keistis į gerąją pusę. Pagrindinė prielaida pokyčiams – ES ir Kanados susitarimas dėl laisvos prekybos sutarties (Comprehensive Economicand Trade Agreement – CETA). Numatoma, kad tolimesnės teisinės, pasirašymo ir ratifikavimo procedūros užims ne mažiau nei 2 metus.  Įsigaliojus CETA abi sutarties šalys  panaikins tarpusavyje  beveik visus muitus, išskyrus kelias išimtis maisto produktams. Paslaugų ir investicijų srityje ES pavyko išsiderėti puikias sąlygas. ES kompanijos įgis teisę dalyvauti didžiojoje dalyje Kanados miestų ir provincijų  valdžios vykdomų viešųjų pirkimų. Turėtų plačiau atsiverti rinka pieno, kiaušinių, mėsos produktų eksportuotojams. Tad atsivers naujos galimybės, tačiau bus nemaža konkurencija, nes yra daug norinčių patekti į Kanados rinką. Lietuvos įmonėms, neturinčioms įdirbio bus nelengva, tačiau bent jau sumažės apribojimų iš Kanados valdžios pusės, – pastebi Lietuvos ambasadorius Kanadoje Vytautas Žalys. –Lietuvos verslas turi jau dabar ruoštis darbui naujomis sąlygomis, kurios atsiras po ES ir Kanados laisvos prekybos sutarties (CETA) įsigaliojimo. Mano nuomone, didžiausią perspektyvą turi jau dabar JAV rinkoje dirbančios įmonės, kurios įsigaliojus CETA galėtų pasinaudoti jos teikiamomis galimybėmis ir išplėsti savo veiklos lauką į Kanadą.

Ambasadorius pasidžiaugia, kad per metinį susitikimą į jį kreipėsi daugiau nei 20 stambių ir smulkių įmonių.

–Didžiausią įspūdį man paliko Lietuvos laisvų ekonominių zonų pristatymai. Šiuo metu dirbame, kad galėtume plačiau pristatyti šių zonų teikiamas galimybes Kanados verslui. Tačiau ir kitų kompanijų paklausimams skirsime reikiamą dėmesį. Kaip minėjau Kanados rinka nėra lengva, tačiau tuo šis iššūkis mums yra įdomesnis, – pabrėžia Lietuvos ambasadorius Kanadoje Vytautas Žalys.